Lazerio terapija – tai medicininis gydymas, kurio metu fokusuota šviesa stimuliuoja procesą, vadinamą fotobiomoduliacija (FBI reiškia fotobiomoduliaciją). FBI metu fotonai patenka į audinį ir sąveikauja su citochromo c kompleksu mitochondrijose. Ši sąveika sukelia biologinių įvykių kaskadą, dėl kurios padidėja ląstelių metabolizmas, o tai gali sumažinti skausmą ir pagreitinti gijimo procesą.
Fotobiomoduliacijos terapija apibrėžiama kaip šviesos terapijos forma, kai naudojami nejonizuojantys šviesos šaltiniai, įskaitant lazerius, šviesos diodus ir (arba) plačiajuostę šviesą matomoje (400–700 nm) ir artimojoje infraraudonojoje (700–1100 nm) elektromagnetinio spektro srityje. Tai neterminis procesas, kuriame dalyvauja endogeniniai chromoforai, sukeliantys fotofizinius (t. y. linijinius ir netiesinius) ir fotocheminius įvykius įvairiais biologiniais lygmenimis. Šis procesas duoda naudingų terapinių rezultatų, įskaitant, bet neapsiribojant, skausmo malšinimu, imunomoduliacija ir žaizdų gijimo bei audinių regeneracijos skatinimu. Terminą „fotobiomoduliacijos (PBM) terapija tyrėjai ir praktikai dabar vartoja vietoj tokių terminų kaip žemo lygio lazerio terapija (LLLT), šaltasis lazeris ar lazerio terapija.
Pagrindiniai fotobiomoduliacijos (FBM) terapijos principai, kaip jie šiuo metu suprantami mokslinėje literatūroje, yra gana paprasti. Sutariama, kad terapinės šviesos dozės taikymas pažeistam ar disfunkcijiniam audiniui sukelia ląstelių atsaką, kurį tarpininkauja mitochondrijų mechanizmai. Tyrimai parodė, kad šie pokyčiai gali turėti įtakos skausmui ir uždegimui, taip pat audinių atsistatymui.